Šis tas iš spaudos....

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/pramogos/zvaigzdes_ir_zmones/geles_prazystancios_net_ziema/,coments.1

 

Gėlės, pražystančios net žiemąnuotraukos (7)

2014 sausio mėn. 25 d. 12:42:01
Aistė LABINAITĖ, pramogos@vakarozinios.lt

Kalnai įvairiaspalvių audinių, skirtingų dydžių karoliukų pilni stalčiukai, prabanga alsuojančios stručių ar fazanų plunksnos ir galybė viena už kitą gražesnių juostelių. Tai tik dalis priemonių, kurių pagalba 29-erių Dovilė Valivonytė įgyvendina savo idėjas ir gamina papuošalus. Pasak aksesuarų kūrėjos, nors jos namuose ir netrūksta įspūdingo dydžio galvos puošmenų, ji pati renkasi kuklesnius, įvaizdį tik šiek tiek paryškinančius akcentus. Kaip sakoma patarlėje, juk batsiuvys visada lieka be batų.


Padeda ir mama

O viskas prasidėjo maždaug prieš penkerius metus, kai mūsų šalyje ypač išpopuliarėjo dekupažo (daiktų dekoravimo įvairiais piešinėliais technika) mada. Taigi iš smalsumo, noro žinoti, kas tai yra ir kaip daroma, Dovilė tada ir padarė savo pirmuosius gaminius. Tai buvo auskarai.

„O vėliau įvyko kažkoks lūžis, net nežinau, kaip ir kada sugalvojau, kad reikia kažką pagaminti iš plunksnų. Taigi tada pradėjau daryti plaukų lankelius, papuoštus plunksnomis. O kai jau prasidėjo lankelių gamyba, atsirado ir gėlyčių kūrimas. Po to pradėjau viską derinti, „miksuoti“, - sakė papuošalų kūrėja.

Mergina prisipažino, jog mažąsias gėlytes, kurias paskui pritaiko vienam ar kitam aksesuarui, dažniausiai gamina mama. O vėliau Dovilė jas pradeda „tobulinti“, pvz., išsiuvinėja gėlyčių viduriukus įvairiais karoliukais.

„Mama labai padeda. O pagrindinis jos darbas - gėlyčių lankstymas. Dažniausiai ji daro linines gėlytes. O įvairūs plevenantys lapeliai ir jų montavimas jau mano sritis. Šio darbo niekam neatiduodu, tiesiog niekam daugiau tai nepavyksta. Mūsų šeimos moterys visos tokios, mėgstame vakarais „krapštytis“. Močiutė, kad ir skaudančiomis rankomis, bet negali atsisakyti mezgimo, taip pat ir mama, per tuos metus ji įprato vakarus leisti tarp gėlių“, - šypsodamasi teigė Dovilė.

Jei nebūtų komandinio darbo ir mama nepadėtų, Dovilė gamintų mažiau, nes tiesiog viskam neužtektų laiko. Mat papuošalų gamyba nėra pagrindinis merginos užsiėmimas. Ji dirba architekte.

Skiriamasis ženklas

Paklausta, kokias pagrindines medžiagas naudoja papuošalų gamybai, mergina pirmiausia paminėjo audinius, juk jie sudaro papuošalo pagrindą. Tada reikia įvairiausių karoliukų: „O jau patį lankelį ar segtuką, žinoma, nusiperku „pliką“ ir vėliau jį „aprengiu“, papuošiu.“

Pasak Dovilės, įspūdingiausi papuošalai buvo pagaminti naudojant fazanų plunksnas. Nors, prisipažįsta mergina, su plunksnomis dirbti jai nelabai patinka. Taip, tai gražu, tačiau jos ir labai pūkuojasi, o tada juk ir namai būna pilni plunksnų, ir rankos nešvarios.

„Tačiau, žinoma, papuošalai su plunksnomis turi didesnį efektą, suteikia puošnumo. Taigi turbūt kasdien tokiais aksesuarais nesipuoši, tam jau reikia tam tikros progos. Pirmiausia naudojau stručio plunksnas. Jas dažytas siunčiuosi iš Amerikos, o natūralių visada įsigyju mugėse iš stručius auginančių žmonių. Nors, tiesa, kartais stručių augintojai plunksnų neparduoda, tad tenka pirkti dulkėms valyti skirtas šluoteles iš stručių plunksnų ir iš čia imti medžiagą papuošalams. Paskui atradau ilgas fazanų plunksnas“, - kalbėjo Dovilė.

„O mano darbų skiriamuoju ženklu turbūt jau būtų galima laikyti gėlytę ir, žinoma, plaukų aksesuarus. Tiesiog daugiausia jų ir gaminu - kepuraites, lankelius, juosteles, segtukus, gumutes plaukams. Manęs dažnai klausia, kodėl, pvz., nedarai daugiau segių, nes tai universalesnis papuošalas? Tiesą sakant, esu jų keletą pagaminusi, bet kažkaip susikoncentravau į galvos papuošalus, ir tiek. Nebenoriu veltis „giliau“, nes juk kuo daugiau siūlai, tuo mažiau laiko lieka viskam pagaminti“, - sakė papuošalų kūrėja.

Mėgsta paprastumą

Dovilė nekuria išskirtinai, pvz., tik moterims. Tarp galybės jos gaminių galima rasti ir sąsagų ar varlyčių vyrams. Nors, žinoma, daugiausia vis dėlto tuo, kas susiję su mada, grožiu, vis tiek domisi moterys.

„Tiesą sakant, mūsų šalyje dauguma merginų mėgsta kuklius papuošalus, kad viskas kuo paprasčiau būtų, nebūtų aksesuaras per daug išsiskiriantis ar iššaukiantis. Nors, žinoma, čia kaip ir visur išimčių būna. Tiesiog dauguma nori, kad būtų kažkoks akcentas, bet nelabai ryškus“, - teigė Dovilė.

Mergina prisipažino, jog savo papuošalų dažniausiai nenešioja. „Tiesiog galbūt nelabai moku juos pritaikyti prie aprangos. Na, o visų tų lankelių su didelėmis gėlėmis tiesiog neturiu progų užsidėti. Tačiau, žinoma, nevengiu ir pati pasigražinti savo sukneles, pvz., kažkiek minimaliai pasidekoruoju paprastą suknelę gėlytėmis ir ji įgauna kitą „gyvybę“. Tiesa, iš savo gaminių nešioju kepurę su gėlyte, tačiau ji nedidelė. Mėgstu puoštis kukliai“, - šypsodamasi teigė Dovilė.

Pasak papuošalų gamintojos, tikrai nėra taip, kad ji labai domėtųsi mada ir sektų akimirksniu besikeičiančias tendencijas. Tačiau stengiasi, pvz., vasarą pasiūlyti šviesesnių spalvų aksesuarų, o rudeniui daugiau rudų atspalvių. Tačiau tik tiek.

„Mada dabar labai universali. Kažkokio perdėto domėjimosi ja nėra. Juk Lietuvoje viskas ir šiaip jau atsilieka. Taigi ir tendencijas sekti sunku. Jeigu užsienyje madinga viena, į mūsų šalį tai ateina kiek vėliau. Praėjusių metų pabaigoje dariau nuotakoms kelis vainikėlius, o užsienyje tokie vainikėliai vyravo jau praeitą vasarą. O pas mus dar tik dabar prasideda. Taigi taip jau yra“, - sakė Dovilė.

Paklausta, ar turi kokią svajonę, susijusią su papuošalais ir kurią norėtų įgyvendinti, mergina atsakė teigiamai.

„Norėčiau pradėti gaminti skrybėlaites. Tačiau net pati nežinau, kodėl tam nesiryžtu. Galbūt netgi norėtųsi nuvykti į Didžiąją Britaniją ir lankyti kokius kursus. Juk ten šio galvos apdangalo tradicijos labai gilios. Bandžiau ieškotis audinio, kuris riečia skrybėles, bet Lietuvoje niekur neradau, niekas tokio net negirdėjo. Buvau Milane (Italija) ir sendaikčių turguje pamačiau medinių modelių daryti skrybėlėms. Buvau jau susigundžiusi įsigyti, tačiau tiesiog neturėjau kaip parsivežti. Net keista, bet viskas man sukasi apie galvos papuošalus. Taigi tokia ta mano „slapta“ svajonė. Esu toks žmogus, kuris įvažiuoja į vėžes ir tada jomis rieda. O kažkur nusukti labai sudėtinga, labai nemėgstu permainų. Man gerai taip, kaip yra. Tačiau minčių visokių būna, galbūt netgi vasarą pradėti gaminti dekoruotus marškinėlius...“, - susimąsčiusi teigė Dovilė.

Parengta pagal dienraščio „Vakaro žinios“ priedą „Geras!“





Dvaro damų gyvenimas...

Gintarė Gurevičiūtė, Eglė Jackaitė ir Inga Paksaitė-Stumbrienė įsijautė į dvaro damų gyvenimą

Žmonės.lt
Inga Paksaitė-Stumbrienė (kairėje), Gintarė Gurevičiūtė (centre) ir Eglė Jackaitė įsijautė į rūmų damų gyvenimą
„Tiulio fėjų“ nuotr.  / Inga Paksaitė-Stumbrienė (kairėje), Gintarė Gurevičiūtė (centre) ir Eglė Jackaitė įsijautė į rūmų damų gyvenimą
Didinti straipsnio tekstąMažinti straipsnio tekstą

Vieną savaitgalį šalia Vilniaus esančiame Šešuolėlių dvare trys žavios damos virto tikrų tikriausiomis dvaro gyventojomis. Tokiomis jas, Eglę Jackaitę, Gintarę Gurevičiūtę ir Ingą Paksaitę-Stumbrienę, pavertė ne kas kitas, o „Tiulio fėjos“ dizainerė Viktorija Jakučinskaitė.

„Padaryti fotosesiją dvare buvo mano sena svajonė. Išsirinkome patį efektingiausią ir prabangiausią Lietuvoje dvarą, tad mano suknelės, kurios daugeliui atrodo senovinės ar retro stiliaus, čia puikiai tiko, viskas susiliejo į darnią visumą“, – pavykusia fotosesija džiaugėsi idėjos autorė ir drabužių dizainerė V.Jakučinskaitė.

Peržiūrėti visą galeriją

Tiesa, kūrėja neslepia, kad iš pradžių dvare komanda jautėsi ne itin drąsiai, nes prabanga ir iškilmingumas gniaužė kvapą, tačiau jau po kelių valandų prisėdusios damos gurkšnojo arbatą ir pasijuto it namuose.

„Nenorėjome, kad ši fotosesija baigtųsi, nenorėjome važiuoti namo. Supratau, kad šis dvaras būtų tobula vieta mano pačios vestuvėms. Būtent čia norėčiau tekėti, nes aplink tvyrojo labai gera aura“, – prisipažino V.Jakučinskaitė ir nusijuokė, kad geriau šiame dvare jautėsi turbūt tik I.Stumbrienė.

„Tiulio fėjų“ nuotr./Gintarė Gurevičiūtė
„Tiulio fėjų“ nuotr./Gintarė Gurevičiūtė

Pasak dizainerės, ne viena moteris, įsprausta į prabangią suknelę, apauta aukštakulniais-žudikais būtų bijojusi pajudėti, tačiau tik ne Inga. „Atrodė, kad tai natūrali jos būsena, kad ji tiesiog gražiai apsirengusi leidžia dieną savo dvare“, – apie fotosesiją pasakojo Viktorija.

Komplimentų kūrėja negailėjo ir kitai damai – G.Gurevičiūtei. Į ekstremalų sportą mėgstančią jauną moterį, kurią kasdienybėje dažniausiai galime išvysti su patogiais džinsais, o ne suknele, pirmą kartą buvo pažvelgta kitaip.

„Gintarė – žmogus, ištrauktas iš kito gyvenimo. Niekas jos iki šiol nematė tokios, kokia ji buvo per fotosesiją. Gintarė man įkūniją tobulą moterišką seksualumą, o mano suknelės jai idealiai tiko“, – grupės ŽAS nario Lino Karaliaus mylimąją gyrė V.Jakučinskaitė.

Prie šių dviejų garsių moterų fotosesijoje prisijungė ir aktorė E.Jackaitė. Nors moteris augina du sūnus, kurių vienas netrukus baigs mokyklą, Viktorija nuoširdžiai žavisi, kad Eglės amžiaus nusakyti neįmanoma.

„Nesuprasi, nei kiek jai metų, nei iš kokio laikmečio ji atkeliavusi. Kadangi Eglė yra aktorė, ji įsijaučia ir prisitaiko dar labiau, tad atrodė lyg būtų tikrų tikriausia šio dvaro gyventoja“, – aktorės grožiu ir talentu žavėjosi dizainerė.

Į praeitį – tik trumpam

Rudenį kolekciją „Mano laikas“ pristačiusi V.Jakučinskaitė, kaip ir tada, kaip ir dabar į savo kūrybą įjungė ir lengvas it plunksna balerinas, kurias papuošė baltutėlėmis nuotakų suknelėmis. „Norėjau į fotosesiją įjungti jų šokį ir graciją. Juk daugelis mūsų, kai buvome mažos, svajojome tapti balerinomis“, – savo kūrybinį sprendimą paaiškino Viktorija.  

Visos trys fotosesijoje dalyvavusios dvaro damos kalbėdamos apie įspūdžius taip pat neslepia šypsenų, tačiau sutartinai tvirtina, kad į laikus, kai dvaro koridoriais vaikščiojo puošnios jo gyventojos, nukeliauti nenorėtų. „Gimiau nei per anksti, nei per vėlai, gimiau pačiu laiku“, – garsios dainos žodžius pacituoja Eglė, Gintarė ir Inga ir šypsosi – juk ir dabar jos gyvena puikiai.

Merginų nuomonė nesiskyrė ir kalbant apie sukneles, kuriomis jos puošėsi Šešuolėlių dvare. Ypatingi V.Jakučinskaitės kūriniai taip pavergė modelius, kad šie, net baigiantis fotosesijai nenorėjo važiuoti namo. Norėjosi dar truputį pabūti dvaro damomis, kurių suknelės plazda nuo menkiausio judesio ir kurių grožiu rūpinosi visas būrys profesionalų: fotografas Darius Gražys, vizažistė Laura Raštutytė, plaukų stilistė Ana Inga Butrimaitė, papuošalų dizainerė Simona Brazdžionytė. Puošnius šių damų galvos aksesuarus kūrė „Dovilės Aruodas“.

„Tiulio fėjų“ nuotr./Inga Paksaitė-Stumbrienė
„Tiulio fėjų“ nuotr./Inga Paksaitė-Stumbrienė

 



Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/zmones/naujiena/gyvenimo-skonis/mada/gintare-gureviciute-egle-jackaite-ir-inga-paksaite-stumbriene-isijaute-i-dvaro-damu-gyvenima-36-317928#ixzz2OANtmoji

 



http://stiliausraktas.lt/laiskai/item/97-doviles-aruodas

Gruodžio pradžioje pasirodė nedidelis staraipsnelis apie mane ir mano kūrybą naujame mados ir stiliaus tinklaraštyje - "Stiliaus Raktas".

Kviečiu visus paskaityti

 

Parašyta: 2012 gruodžio 13

phoca thumb l autorePristatome jums - pirmoji „Mados enciklopedijos" viešnia – Dovilė Valivonytė. Jos firminius plunksninius ir lino gėlyčių aksesuarus greitai pamėgo ne tik jaunos ‚madistės', dukryčių turinčios mamos, bet ir nuotakos. Jūsų dėmesiui: nuotaikingas, šiltas ir jaukus pokalbis apie kūrybą, aistringą pomėgį ir gyvenimą.

 

 

Negalėtų gyventi be... karštų klijų?

Stiliaus Raktas: Kokia jūsų profesija? Ką, be kuriamų papuošalų, veikiate gyvenime?
Esu archtektė, dirbu vienoje projektavimo įmonėje.
SR: Koks jūsų zodiako ženklas? Kokius, būdingus šiam zodiako ženklui, bruožus turite?
Esu mergelė, kazkur esu skaičiusi jog darbas – tai mergelių dievas, tai matyt šį pagrindinį bruožą ir turiu. Visada įsisukus į kokią nors veiklą. Nuobodžiaut praktiškai netenka.
SR: Be kokių trijų-keturių daiktų neįsivaizuojate savo gyvenimo?
Automobilio, akių tušo ir karštų klijų (šypsosi).
SR: Ar turite mėgstamiausius kvapus ar kvepalus? Jei taip, kokie jie?
Taip, turiu, tai Lancome – Tresor.
SR: Kaip apibūdintumėte savo stilių?
Priklauso jis dažnai nuo nuotaikos, nesirenku tik dalykiško, kadangi darbas nereikalauja klasikinio stiliaus. Mano spintoje kostiumėlio nerasite (šypsosi).
SR: Ką laikote didžiausiomis savo charakterio stiprybėmis?
Racionalumą.
SR: Kam jaučiate nenumaldomą trauką?
Kelionems, batams ir karoliukams (linksmai juokiasi).

phoca thumb l 1

Lininių gėlyčių idėją pasiūlė mama

SR: Ką laikytumėte savo kurybos pradžia? Kaip keitėsi jūsų kuriami aksesuarai bėgant laikui?
Viešumoje su pirmaisiais savo veltinio karoliais ir dekupažo auskarais pasirodžiau 2009 metų Kaziuko mugėje.
„Dovilės aruodas" prasidėjo nuo minėtų veltinio karolių ir dekupažo auskarų. Pradžioje auskarai buvo primityvūs, nors nuo pat pradžių pati lipdžiau formas iš modelino, nenaudojau šablonų. Vėliau lipdomas formas pradėjau gražinti ornamentais, naudoti daugiau spalvų.
Po kurio laiko labai panorau išbandyti plunksnas, tik susidūriau su problema – Lietuvoje plunksnų pasirinkimas labai skurdus. Teko viską siųstis iš užsienio. Nuo plunksnų prasidėjo galvos aksesuarų kūrimas, kuris tiek mane įtraukė, jog dabar tai pagrindinė mano veikla.
Man patinka ieškoti kažko naujo, tuo pačiu ir mano gerbėjams pasiūlyti šiokių tokių naujovių. Šiuo metu, kartu su draugės pagalba, išleidinėju mergytėm skirtų galvos juostelių seriją.
SR: Kokias medžiagas naudojate (pavardinkite populiariausias, įdomiausias, brangiausias)?
Pagrindinė medžiaga šiuo metu – audiniai gėlytėms, tai pat populiarios plunksnos. Nemažai užsakymų gaunu sąsagoms, kurioms naudoju epoksidinę dervą - šią užsakinėju iš užsienio.
Jei įvertinti pagal brangumą, tai manyčiau, būtų plunksnos ir derva. Populiariausios – audiniai. Įdomiausios – sakyčiau derva.
SR: Jūsų atpažinimo ženklu jau yra tapę medžiaginėmis gėlėmis dekoruoti aksesuarai. Kaip gimė mintis kurti būtent tokius papuošalus? Kada ir kaip nusprendėte, kad tai bus jūsų firminis ženklas?
Mintį pakišo mama. Kai nebeužteko vien plunksnų, mama pasiūlė pamėginti kurti su medžiaginėmis gėlytėmis, pradėjom lankstyti jas is lino. Ir taip sutapo, kad po kokio pusmečio prasidėjo lankelių bumas,visos troško jais puoštis. Manau tie lankeliai su gėlytėmis tapo tokie populiarūs, nes laiku užtaikiau ant bangos (šypsosi).

Smagiausia kurti drąsioms nuotakoms

SR: Be būrio gerbėjų, ‚Dovilės aruodas' yra nepaprastai populiarus tarp nuotakų.phoca thumb l 3

Papasakokite, kaip nutiko, kad ėmėtės puošti nuotakas?
Vestuvinių aksesuarų pradžia buvo pirmas vestuvinis lankelis nuotakai ,kurią puošė salonas ‚La boutique'. Kadangi su šiuo salonu bendradarbiavome, jo savininkė Indrė pasiūlė prisidėti. Taip gimė pirmasis aksesuaras ir tai buvo 2011 metų ruduo.
Pavasarį kilo mintis, jog reikėtų kažką daugiau pasiūlyti nuotakom. Idėjų ieškojau internete, nes, tiesą sakant, nelabai nutuokiau, kas šiuo metu nuotakas galėtų dominti. Įpusėjus kūrybiniam procesui, įkalbėjau drauges būti modeliais, pavyko į pagalbą pasikviesti ir fotografę Martyną Trinkūnienę ir sukūrėm vestuvinę fotosesiją, kuri ir buvo didžioji pradžia (šypsosi).
SR: Kokių keisčiausių/ įdomiausių užsakymų esate turėjusi?
Man įdomiausia dirbti su drąsiom užsakovėm, todėl visi tokie užsakymai kelia ūpą ir nejauti suvaržymų.
Šią vasarą turėjau nuotaką Astą - be galo smagi mergina, davusi man kūrybinę laisvę. Dauguma nuotakų nori kuklumo, kad aksesuarai nebūtų per ryškūs ar dideli, o ji nepabijojo nei didelės gėlės nei didelio vualio.
SR: Ar lieka jūsų kūryboje vietos vyrams? Ką galėtumėte jiems pasiūlyti?
Žinoma! Šiuo metu popuriausios sąsagos, taip pat pradėjau siūti ‚varlytes', nes vis susidurdavau su klausimu ar jų negaminu.
SR: Galbūt esate dalyvavusi jungtiniuose projektuose su kitais kūrėjais? Jei taip, trumpai papasakokite kas tai buvo, kam ir ką kūrėte, kur ir kada dalyvavote?
Esu dalyvavusi ne viename „ La Boutique" organizuotame kolekcijų pristatyme, kuriuose merginos demonstravo mano lankelius. Taip pat bendradarbiavome su šiuo salonu įvairiose fotosesijose.
Pernai Siemens arenoje vykusiame ‚Christmas bazaar' mugėje vyko madų šou ir mano lankeliai ant podiumo išėjo kartu su dizainerės Agnės Deveikytės kurtais rūbais.

Priima tik teigiamą energiją

SR: Ar pritariate manantiems, kad pasaulis išgyvena ne tik ekonominę, bet ir moralinę krizę? Pagrįskite savo teiginį.
Iš dalies. Dažniausiai Bet aš aplink matau daug kuriančių ir besistengiančių žmonių, kurių plačioji visuomenė galbūt nemato ir neįvertina. Jie pilni idėjų ir užsispyrimo „padaryti pasaulį gražesniu", todėl tik iš dalies sutinku dėl moralinės krizės, nes ji ne visus dar užvaldžiusi.
SR: Aplink mus nuolat sukasi tokie slegiantys žodžiai kaip„nepriteklius", „sunkmetis", „krizė". Kaip manote, ar žmonės išmoko ko nors pozityvaus šiuo laikotarpiu?
Sunku kalbėti už visus. Aš asmeniškai išmokau labiau viską vertinti.
SR: Ar pritariate teiginiui : „Pagal išvaizdą sutinką, pagal protą palydi"? Ar yra tekę sutikti žmogų, kuris nustebino išore, o nuvylė vidumi? Trumpai apibūdinkite tą jūsų susitikimą.
Pritariu, mūsų visuomenė dažnai vertina žmogų pagal tai, kaip jis atrodo ir ne visada įsigilina, kas tas žmogus ištiesų yra.
Yra tekę sutikti įvairių žmonių, bet tų, kurie nuvylė, stengiuosi neprisiminti. Laimei, jų mano kelyje nebuvo daug.
Visad sakiau kad man sekasi, nes turiu nemažai gerų ir artimų žmonių šalia, stengiuosi jų nenuvilti ir iš jų to paties tikiuosi. O su tais, kurie nori blogo, net nesileidžiu į kalbas. Priimu tik teigiamą energiją.


Įsimylėjusi Italiją ir Baroką

phoca thumb l 4SR: Ar mėgstate keliauti? Ar turite vieną mėgstamiausią šalį?
Be galo! Esu įsimylėjusi Italiją, tiesiog iš pirmo žvilgsnio.
Pernai rudenį teko ir vėl ten apsilankyti, pasirinkome maršrutą palei vakarinę pakrantę, nuo Milano iki Romos. Tokio grožio kaip Cinque Terre dar nebuvo tekę matyti, - tai 5 miesteliai įsikūrę kalnuose, su vaizdais į jūrą. Juos pasiekti galima tik traukiniu arba pėsčiomis – vos spėji dairytis. Tikrai visiems rekomenduoju, kas ieško ramaus poilsio su gražiais vaizdais, saule, jūra ir skaniu itališku maistu (šypsosi).
SR: Ar pamenate istoriją apie Napaleopną, kai šis, pamatęs Šv. Onos Bažnyčią, liko taip sužavėtas, jog pasakė norintis pasiimt ją į Prancūziją? Kokį pasaulio objektą, jūs norėtumėte perkelti iš užsienio į Lietuvą? Kuo jis jus sužavėjo?
Florencijos katedrą, nežinau kodėl.... bet kartais gyvenime taip nutinka, kad tiesiog užplūsta žodžiais nenusakomas įspūdis.
SR: Koks istorinis laikotarpis jus labiausiai žavi ir kodėl?
Tikrsiausia barokas, nes tuo laikotarpiu tiek architektūroje, tiek madoje buvo siekiama padaryti prabangos ir rafinuoto puošnumo efektą. Architektūroje gausiai buvo naudojamos įvairios puošybos detalės, prabangios ir kontrastingos medžiagos, o audiniai pradėti marginti įvairiais raštais.
Šiemet nemažai pasaulinių mados namų savo naujom kolekcijoms rinkosi baroko temą, tokie kaip Louis Vuitton ar Dolce & Gabbana. Pastarųjų rudens - žiemos kolekcija buvo ypač įspūdinga siuvinėjimais ir raštų margumais, o čia jau mano silpnybė (šypsosi).
ST: Ką laikote stiliaus/ mados ikona? Kieno stilių laikote pavyzdiniu?
Chanel, iš lietuvių žaviuosi J.Statkevičiaus, Viktorijos Jakučinskaitės iš „Tiulio fėja" kūryba.
SR: Kaip vertinate lietuvių (ir vyrų ir moterų, arba tik moterų) stilių? Kuo mus galima pagirti? Kurią stiliaus sritį, jūsų manymu, reikėtų patobulinti?
Moterys Lietuvoje labai rūpinasi savo išvaizda, reta kuri išeis į gatvę nesusitvarkiusi ir jos tam turi visas sąlygas. Su vyrais atskira kalba (juokiasi). Tačiau aš manau, kad vyrams pas mus tiesiog ribotas rūbų pasirinkimas, jiems sunku susikurti savo stilių, o jei nori kažko išskirtinio, turi gerokai pavargti.
Aš galvočiau kad lietuviams reiktų būti drąsesniems ir nebijoti išsiskirti iš pilkos masės, juk būti kitokiu daug įdomiau. Nors ne visi tą toleruoja...

Paklausta, kur būtų galima rasti jos kurtų papuošalų, iš pradžių juokdamasi atsako - „mano namuose".
Tačiau vėliau prisipažįstą, jog užsakymus priima įvairiais būdais – internetiniam puslapyje www.dovile.jimdo.com, taip pat socialiniame puslapyje Facebook pavadinimu ‚Dovilės aruodas'. Čia galima įsigyti jau pagamintų darbų, arba ateiti tik su idėja, savo svajonių papuošalo vizija, kurią Dovilė pavers virpančio grožio kūriniu.